Teorija

Automobiliai turi gelbėjimo įrangą nepalankiai susiklosčius situacijai. Šiandien mūsų keliuose beveik kasdien įvyksta nelaimingų atsitikimų ir ne visada dėl to esame kalti mes patys. Deja, keleivių saugos technologijos nuolat tobulėja, todėl ir pasyviai, ir aktyviai prisidedame prie automobilių avarijų.

 

Oro pagalvės

Kas yra oro pagalvė ir kaip ji veikia

Oro pagalvė yra pasyviosios saugos sistemos elementas, kuris, įvykus avarijai, kartu su saugos diržais padeda sumažinti sužeidimus.

Oro pagalvė – tai elastinga kapsulė, kuri, automobilyje įrengtiems jutikliams įvertinus situaciją kaip pavojingą ir sukėlus kontroliuojamą sprogimą, prisipildo dujų – natrio azido. Šie krepšiai apsaugo vairuotoją ir kitus įgulos narius nuo stipraus smūgio. Oro pagalvė išsiskleidžia per sekundę, todėl keleiviai paprastai pastebi, kad oro pagalvė išsiskleidė.

 

Oro pagalvių tipas

Priekinė oro pagalvė
Po smūgio ji išsipučia maždaug per 0,04 sekundės. Tačiau oro pagalvė nelieka pripūsta, o pripūtus ji atleidžiama taip, kad kūnas ne tik atšoka, bet ir labai švelniai sugeriama, tarsi gulint ant pagalvės. Todėl po eismo įvykio paprastai matoma jau išsipūtusi oro pagalvė. Priekinės oro pagalvės įsijungia tik nuo priekinio smūgio iki įstrižo priekinio smūgio.

Priekinės oro pagalvės veikimas žiūrint iš vairuotojo pusės

Priekinės oro pagalvės veikimas žiūrint iš vairuotojo antrosios pusės

Šoninė oro pagalvė
Šoninės oro pagalvės sėdynėse veiksmingai apsaugo keleivių dubenį ir krūtinę šoninio smūgio atveju. Šoninio smūgio atveju aktyvuojamas tik šoninis arba šoninis smūgis. taip pat galvos oro pagalvę, kuri yra smūgio pusėje. Kita vertus, jie nėra aktyvuoti.

Šoninės oro pagalvės funkcija

Galvos oro pagalvė
Galvos oro pagalvė pripučiama tarp keleivių ir šoninių langų, nuo priekinio iki galinio statramsčio, ir apsaugo keleivių galvas priekyje ir gale. Ši oro pagalvė suveikia ypač šoninio smūgio metu ir lieka pripūsta.

 

 

Galvos oro pagalvės funkcionalumas

Kelio oro pagalvė
Kelio oro pagalvė apsaugo vairuotojo kelius nuo sąlyčio su apatine prietaisų skydelio dalimi.

 

Saugos diržai

Saugos diržas yra pagrindinė saugos priemonė. Jo užduotis – apsaugoti kėbulą nuo smūgių į automobilio dalis ar kitus keleivius ir užtikrinti, kad jis neišskristų iš automobilio. Tinkamai jos nenaudojant nei oro pagalvės, nei kėbulo deformacijos zonos mūsų neapsaugos.

Priekiniuose diržuose įrengti pirotechniniai įtempikliai ir įtempimo ribotuvai, kurie, trenkus žaibui, sutrumpina diržą maždaug 10 cm. Taip pašalinamas laisvumas tarp diržo ir keleivio ir keleivis priglunda arčiau sėdynės, o tai labai padidina diržų efektyvumą. Kad keleiviai nesusižeistų dėl pernelyg įtemptų diržų, juose įrengti diržų jėgos ribotuvai. Jei diržų jėga viršija 5 kN (atitinka daugiau kaip 500 kg), velenas, ant kurio vyniojamas diržas, pradeda suktis, todėl diržas atsilaisvina ir jo jėga nebedidėja. Keleiviams patartina dėvėti drabužius tose vietose, kur kūnas liečiasi su diržu. Saugumo požiūriu būtina, kad tose vietose, kur diržas remiasi į keleivio kūną, nebūtų jokių kietų daiktų, kuriuos būtų galima įstumti į kūną, pavyzdžiui, telefono, žiebtuvėlio, rašiklio, raktų. Pirotechninio užtaiso eksploatavimo laikas nėra ribotas, todėl jo funkcionalumas nėra ribotas.

Grandinėmis prirakintas vairuotojas ir neprisegtas keleivis

Grandinėmis prirakinti vairuotojas ir keleivis

Įtempiklių konstrukcija ir veikimas

Kitos saugos sistemos

Įvykus nelaimingam atsitikimui yra daug kitų gelbėjimo elementų. Pavyzdžiui, ABS, ASR, ESP ir kt.

Stabdžių antiblokavimo sistema – ABS
Stabdžių antiblokavimo sistema neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant ir taip labai prisideda prie geresnio automobilio valdymo. Priešingai nei automobiliuose be ABS, intensyviai stabdant slidžiame kelyje išlaikomas geriausias įmanomas valdymas, nes ratai neužsiblokuoja. Kilus slydimo pavojui, ABS 12-16 kartų per sekundę “pašalina ir prideda” stabdymo jėgą, taip užtikrindama nuolatinį ratų sukimąsi ir galimybę visada valdyti automobilį. Tačiau negalima tikėtis, kad stabdymo kelias dėl ABS sutrumpės, o kai kuriomis aplinkybėmis jis gali būti ilgesnis, pvz., važiuojant žvyrkeliu ar sniegu.

Nuo slydimo apsaugantis reguliavimas – ASR
Reguliatorius nuo slydimo (Antriebsschlupfregelung) neleidžia varantiesiems ratams suktis (greitėjant). ASR automatiškai įsijungia, kai užvedamas variklis, ir atlieka savo patikrinimą. Sistema stebi varančiųjų ratų greitį naudodama ABS jutiklius. Jei ratai sukasi, variklio sūkių dažnis automatiškai prisitaiko prie važiavimo sąlygų. Sistema veikia esant bet kokiam transporto priemonės greičiui. ASR veikia kartu su ABS. Jei ABS sistema sugenda, išsijungia ir ASR.

ESP (elektroninė stabilumo programa)

ESP (elektroninė stabilumo programa) arba ESC (elektroninė stabilumo kontrolė) padidina automobilio kontrolę ekstremaliomis vairavimo situacijomis, pvz., greitai sukant posūkiuose arba važiuojant slidžiu paviršiumi. Priklausomai nuo važiavimo sąlygų, jis sumažina slydimo riziką ir pagerina važiavimo stabilumą. Sistema veikia esant bet kokiam transporto priemonės greičiui. “Bosch”, bendradarbiaudama su “Daimler-Benz”, dar 1995 m. pirmoji pristatė ESP sistemą. ES ši sistema nuo 2011 m. privaloma visiems naujiems lengviesiems automobiliams ir komercinėms transporto priemonėms. Pasaulyje ši stabilizavimo sistema įrengta maždaug 82 % naujų transporto priemonių (2017 m. – 64 %). ESP sistema padeda išvengti iki 80 % avarijų dėl slydimo.

Aktyvi keleivių apsauga
“Crew Protect Assistant” apsaugo ekipažą avarijos atveju – iš anksto užtraukia priekinių sėdynių saugos diržus ir uždaro elektra valdomus priekinius langus ir galbūt stogo langą.

Aklosios zonos stebėjimas
“Blind Spot Detect” rodo, kad “aklojoje zonoje” yra kita transporto priemonė. Naudodami du radarus galiniame buferyje, jie stebi teritoriją iki 20 m už mūsų automobilio. Taip lengviau aplenkti iš vienos eismo juostos į kitą.

Asistentas registratūroje
Bamperyje esantis radaras saugo priešais automobilį esančią erdvę ir nuolat įvertina priešais automobilį esančių objektų atstumą, kryptį ir greitį. Sistema reaguoja priklausomai nuo transporto priemonės greičio – nuo pavojaus signalo iki automatinio stabdymo.

Pagalbinė eismo juostos sistema
Laikydamasis eismo juostoje automobilis stebi važiavimą eismo juosta ir koreguoja galimą persirikiavimą į kitą eismo juostą ar net važiavimą priešinga kryptimi. Korekcija skirta informuoti vairuotoją, t. y. korekcijos jėga yra nedidelė, automobilį vis tiek valdo vairuotojas. Įvykus netikėtam įvykiui, pavyzdžiui, vairuotojui nugriuvus, sistema gali išlaikyti automobilį eismo juostoje, užvažiuoti ant krašto, sustoti ir įjungti avarinius įspėjamuosius žibintus.

Išmanusis šviesos pagalbininkas
Daugiafunkcinė kamera aptinka priešpriešiais važiuojančius ir priešais mūsų automobilį važiuojančius automobilius, kurių matomumas sumažėjęs, ir pritemdo ilgąsias šviesas, kad kiti eismo dalyviai nebūtų apakinti. Todėl sistema leidžia neišjungti tolimųjų šviesų, kai susitinka kiti automobiliai.

Kelių susidūrimų stabdžiai
Įvykus eismo įvykiui, kai suveikia vairuotojo arba priekinio keleivio oro pagalvė, automobilis pradeda automatiškai stabdyti (nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas taip pat bando stabdyti). Bendradarbiaudama su kitomis pagalbinėmis sistemomis, padedančiomis išlaikyti eismo juostą ir sumažinti slydimą, ji neleidžia automobiliui apsisukti, maksimaliai stabdo ir taip sumažina kelių eismo įvykių ir jų pasekmių skaičių.

 

MBA ir HBA
MBA (mechaninis stabdžių pagalbininkas) ir HBA (hidraulinis stabdžių pagalbininkas) – tai stabdžių pagalbininkai, kurie maksimaliai padidina stabdymo efektą krizinėje situacijoje, t. y. stipriai stabdant padidina stabdymo jėgą ir leidžia greitai sukurti reikiamą slėgį stabdžių sistemoje. Dauguma vairuotojų pavojingose situacijose stabdo greitai, tačiau nepakankamai stipriai nuspaudžia stabdžių pedalą. Neįmanoma pasiekti maksimalaus transporto priemonės lėtėjimo ir transporto priemonė be reikalo nuvažiuos papildomą atstumą. Stabdžių pagalbinė sistema įjungiama staigiai nuspaudus stabdžių pedalą. Tuomet stabdymo slėgis yra daug didesnis nei įprasto stabdymo metu. Kad stabdymo kelias būtų kuo trumpesnis, stabdžių pedalą laikykite stipriai nuspaudę. Stabdžių pagalbinė sistema išnaudoja visus ABS privalumus. Atleidus stabdžių pedalą, pagalbinė stabdžių funkcija automatiškai išsijungia ir stabdžiai veikia įprastai. Pagalbinė stabdymo sistema yra ESP sistemos dalis.

HHC (įkalnės stabdymo kontrolė)

HHC (Hill Hold Control – įkalnės stabdymo kontrolė) palengvina automobilio užvedimą įkalnėje.Supaprastinta taip, kad sistema palaiko stabdžių slėgį, susidariusį nuspaudus stabdžių pedalą, maždaug dvi sekundes po to, kai stabdžių pedalas atleidžiamas. Tai leidžia vairuotojui perkelti koją nuo stabdžių pedalo ant akceleratoriaus pedalo ir važiuoti į kalną neįjungus stovėjimo stabdžio. Įpylus dujų, stabdžių slėgis palaipsniui mažėja. Jei per dvi sekundes transporto priemonė neužsiveda, ji pradės važiuoti atbuline eiga. Kai vairuotojo durys uždarytos, nuo 5 % nuolydžio įkalnėje veikia įkalnės pajudėjimo pagalbinė sistema. Jis visada veikia tik pajudėjus į kalną, tiek važiuojant į priekį, tiek važiuojant atbuline eiga. Važiuojant nuo kalno jis neveikia.

“e-Call” skubios pagalbos iškvietimas
Įvykus nelaimingam atsitikimui, kai suveikia oro pagalvė, automatiškai skambinama pagalbos telefonu 112. Tuo pačiu metu automobilis siunčia savo buvimo vietą, važiavimo kryptį ir kiek keleivių yra automobilyje. Pagalbos skambutį taip pat galima įjungti rankiniu būdu, pvz., jei esate autoįvykio liudininkas. Specialistai, dirbantys telefonu, padės jums susidoroti su tokiomis situacijomis. Nuo 2018 m. visose naujose transporto priemonėse ji turi būti įrengta.

Transporto priemonių stabilizavimas ir transporto priemonių patekimo į pjovimo vietą galimybių įvertinimas

Transporto priemonės stabilizavimas yra viena iš svarbiausių ir dažniausiai pamirštamų procedūrų, kurias sprendžiame prieš faktinį įkalintų asmenų gelbėjimą. Visada naudojame visas įmanomas priemones transporto priemonei stabilizuoti. Transporto priemonę nuo judėjimo apsaugome pagrindiniais pleištais po priekiniais ir galiniais ratais (rodyklės 3D modelyje ir rodo, kur įdedame) arba naudojame rankinį stabdį. ). Jei transporto priemonė yra apversta ir yra įstrigusių žmonių, nevažiuokite atgal ant ratų!

 

Transporto priemonės stabilizavimas ant ratų

Geriausias variantas – keturių taškų stabilizavimas. Mažiausias įkeliamų vietų skaičius yra 3. Automobilis pakreipiamas rankiniu būdu ir po kėlimo vietomis pakišamas pleištas.

Transporto priemonės stabilizavimas ant stogo

Variklio svoris užtikrina transporto priemonės stabilumą ir jos polinkį į svorio centrą. Stabilizavimą pradedame nuo po stogu įkištų pleištų. Po to montuojami stabilizavimo strypai arba reguliuojamos kopėčios su diržais. Jei vėliau prireiktų nuimti kėbulo stulpelius, turime juos pakeisti. Pageidautina su tarpiniu cilindru.

Transporto priemonės šoninis stabilizavimas

Stabilizavimo pradžią visuomet pasirenkame galimo transporto priemonės judėjimo pusėje. Dažniausiai nuo stogo. Čia pleištus dedame po stulpeliais A, B, C. Visada turime galvoti apie pasirinktą taktinę procedūrą ir išdėstyti pleištus už darbo erdvės ribų. Tada priešingoje pusėje pritvirtiname stabilizavimo strypus, o avariniu atveju – reguliuojamąsias kopėčias su virvėmis. Vadas nuolat tikrina stabilizavimo konstrukciją ir kokybę. Baigęs darbą, jis turi viską dar kartą kruopščiai patikrinti.

Atlikti transporto priemonės pjaustymą per prieigos galimybes

Dirbdami su stiklu būkite atsargūs. Kai jis pažeistas, visada būtina apsaugoti kvėpavimo takus, kuriais galima gelbėtis. Montuodami ir pjaustydami visas kėbulo dalis, turime galvoti apie saugos ir konstrukcinių transporto priemonių elementų, tokių kaip diržų įtempikliai, oro pagalvių piro kasetės, durų atidarymo amortizatoriai ir kt., vietą.

A statramsčio nuėmimas

B statramsčio nuėmimas

B šarnyro nuėmimas prie automobilio šone

Pašalinimas su “V” pjūviu

B statramsčio pašalinimas naudojant žirkles ir plėstuvą